Indijos ekspresas

 INDIJOS EKSPRESAS: nuo „auksinio trikampio“ iki žaliojo Keralos rojaus ir šilkinių paplūdimių, aplankant Mumbajų

Delis – Džaipūras – Fatehpur Sikris – Agra – Džansi – Orča – Khadžurahas – Varanasis – Mumbajus – Kočinas – Alepė – Kovalamas – Trivandrumas

1 diena. Skrydis: Vilnius/Ryga/Varšuva – Europos miestas – Delis.

2 diena. Atvykimas į tarptautinį Delio oro uostą. Sutvarkę įvažiavimo į šalį formalumus, vykstate į viešbutį poilsiui. Vėliau ekskursija su kvalifikuotu vietos gidu ir profesionaliu kelionės vadovu iš Lietuvos po Delį, kuris vadinamas vartais į įstabųjį didžiosios Indijospasaulį. Šiandieninis Delis – tai miestas, kuriame dera sena ir nauja. Jo strateginė vieta buvo viena iš svarbiausių priežasčių, dėl ko būtent šis miestas vaidino svarbiausią vaidmenį šalies istorijoje, nors ir ne visada buvo Indijos sostinė. Delio, kuriam pamatus padėjo septyni senovės Indijos miestai, likimas buvo labai permainingas - kiekvieną suklestėjimą sekdavo baisus nuosmukis. Istorikų tvirtinimu, ,miestas per savo gyvavimo istoriją buvo šešis kartus sugriautas ir tiek pat kartų atstatytas – jis kaip Feniksas vėl pakildavo iš pelenų.  Hinduistai mano, kad būtent Delyje rutuliojosi daugelis įvykių, įamžintų Senojoje epinėje poemoje „Mahabharata“. 17a. sostinę į Delį grąžino ir klestinčiu miestu jį pavertė Mughalų valdovas Šachas Džahanas, tas pats, kuris pastatė garsųjį Tadž Mahalio mauzoliejų Agroje. Tuo metu imperatoriaus garbei Šachdžahanabadu pavadintas miestas, garsėjęs aukšta dvaro kultūra, buvo laikomas didžiausiu pasaulyje. Įspūdinga gynybine siena su akmeniniais vartais apjuostas ir gerai įtvirtintas Delis neabejotinai buvo architektūros šedevras tiek planavimo, tiek ir namų puošybos bei dekoro prasmėmis. Iki šių laikų Senajame Delyje išliko tik gynybinės sienos fragmentas ir nemažai statinių iš Didžiųjų Mughalų epochos. Čia daug rytietiškų turgelių, siauros gatvelės nuo ryto iki vakaro pilnos zujančių žmonių.

Praskleidžiate Delio istorijos metraštį ir leidžiatės į kelionę po viduramžiško žavesio nepraradusį ir senųjų laikų didybę menantį Senąjį Delį. Aplankote Senojo Delio širdimi laikomą architektūros šedevrą Mughalų imperatoriaus Šacho Džahano rezidenciją -*Raudonajį fortą, kurio ansamblį sudaro viešosios ir privačios erdvės: rūmai, mečetės, parkai ir sodai. Šachas Džahanas, perkėlęs sostinę iš Agros į Delį, Raudonąjį Fortą suplanavo panašų į Agros, tik dvigubai didesnį – tai buvo ištisas miestas mieste (raudonojo smiltainio sienos ilgis apie 2 kilometrai, aukštis – nuo 18 iki 33 metrų). Mughalų imperijos didybę liudijantis forto kompleksas 2007 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Toliau per Čandni Čouk (Chandni Chowk) keliaujate neįprasta transporto priemone - **rikša link didžiosios Šacho Džahano mečetės Džama Masdžido (Jama Masjid). Rikša – triratė transporto priemonė - labai populiari Azijoje, o ypač Indijoje. Rikšų, kitaip vadinamų tuk-tuk‘ais yra įvairių rūšių, jos yra pagrindinė trumpų atstumų įveikimo priemonė. Čandni Čoukas – pagrindinė Senojo Delio gatvė, kurios pirmųjų aukštų arkadose šurmuliuoja nesibaigiantys turgūs, vadinama mėnesienos („čandni“) arba sidabro („čandi“), kurio apdirbimu garsėja vietos amatininkai, gatve. Skersinės gatvelės tokios siauros, kad, važiuodami rikša, ištiesę rankas galite pasiekti prekystalius abiejose pusėse. Viskas taip ryšku, kad nuo daugybės spalvų raibsta akys, uoslę kutena sodrūs kvapai, šokiruoja atvirai apnuoginta buitis. Šis vaizdas kiek baugina, tačiau ilgam išlieka atmintyje.

3 diena. Pusryčiai. Po pusryčių  tęsiate ekskursiją po Naująjį Delį, kuriame juntama stipri britų kultūros įtaka. Pasidalijimas tarp Senojo ir Naujojo Delio – tai pasidalijimas tarp britų ir Mughalų epochos tradicijų. Naujajame Delyje plačios gatvės jungia tris parkais atskirtus rajonus - prekybinį, gyvenamąjį ir vyriausybinį. Tai šiuolaikiškas miestas, kuriame gausu bankų, restoranų, prabangių viešbučių, prekybos centrų, ambasadų.

Vykstate link Delio simboliu laikomo islamiškosios architektūros šedevro *Kutabo minareto (Qutab Minar), aukščiausio bokšto iš akmens Indijoje, kurį 1199 m. kaip Pergalės bokštą pastatė pirmasis musulmoniškas Delio valdovas Kutab ud Din Aibakas mieste įsitvirtinusiam islamui atminti. Pasigėrėję Kutabo minareto ornamentais ir raižiniais, tęsiate ekskursiją po kompleksą, kuriame stovi Geležinė kolona, neįveikta nei rūdžių, nei laiko. Anot legendos, jeigu sunersite rankas už savęs ir apkabinsite koloną, jūsų noras išsipildys...

Vėliau aplankysite ankstyvosios Mughalų architektūros šedevrą, saugomą UNESCO - *Humajuno kapavietę (Humayun‘s tomb), pastatytą antrojo Mughalų imperatoriaus žmonos indų ir persų stiliumi.

Keliaudami per Naująjį Delį, apžiūrėsite ambasadų rajoną ir Britų imperijos palikimą – Radžpat (Raipath) - Karališkąjį kelią. Tai vienas iš Naujojo Delio pasididžiavimų. Šiuo keliu kasmet sausio 26d. žygiuoja Respublikos Dienos paradas, o reginiu pasigrožėti susirenka daugybė žiūrovų. Viename kelio gale yra Indijos vartai - 42 m aukščio „Triumfo arka“, pastatyta Indijos karių, žuvusių Pirmajame Pasauliniame kare, atminimui. Arka dar vadinama „visos Indijos karių memorialu“. Kitame – Raštrapati Bavan (Rashtrapati Bhavan) – dabartinė prezidento rezidencija. 1929m. baigti statyti rūmai, puošti didžiuliais variniais kupolais – Mughalų ir vakarietiškos architektūros sintezė.

Po ekskursijos Delyje išvyksite į Džaipūrą – Radžastano valstijos sostinę (~260km). Kelionė neprailgs - pro autobuso langą keičiantis peizažui kaip kaleidoskope stebėsite autentišką Indijos kaimelių ir miestelių gyvenimą.  Radžastanas, didžiausia Indijos valstija, vadinama maharadžų, dykumų, rožių ir tvirtovių kraštu. Brandūs vyrai raitytais ūsais dėvi spalvotus turbanus, saulėje spindi moterų auskarai ir neapsakomo grožio sariai. Radžastanas savinasi ir spalvingiausio Indijos regiono vardą. Pavadinimas Radžastanas reiškia „karalių buveinę“. Šią valstiją viduramžiais sudarė grupė neramių valstybėlių, kurias valdė karinis kastų luomas – radžputai. Kalnų viršūnėse radžputai pastatė įspūdingas tvirtoves, kad apsigintų nuo priešiškų klanų ir galėtų kontroliuoti kupranugarių karavanus, keliaujančius per dykumą Azijos didžiuoju sausumos prekybos keliu. Turtai, sukaupti iš šios prekybos, virto pasakiškais rūmais ir brangenybėmis. Nors dabar Radžastano kraštovaizdį puošiančias dulkėtas viduramžių tvirtoves negailestingai ardo gamtos stichijos – saulė ir vėjas, tai kraštas, alsuojantis nuotykių dvasia, besididžiuojantis praeities žygiais ir turtinga istorija.

4 diena. Džaipūras. Po pusryčių su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliausite į *Amber fortą – senąją Radžastano valstijos sostinę, nutolusią nuo Džaipūro 11km. Tai XVIa. hindustrinės ir islamiškosios architektūros kompleksas, išdidžiai stūksantis ant gana aukšto kalno. Amber fortas yra neabejotina turistų Meka, kurią pasieksite **jodami išpuoštais drambliais, kaip tikri maharadžos arba **važiuosite džipais – taip lengviau įveiksite kelią į tvirtovę. Ir pats fortas, ir vaizdai, atsiveriantys nuo jo, yra tikrai didingi, ir puikiai atspindi maharadžų užmojus. Apžiūrėsite veidrodinę Pergalės salę Šiš Mahal, haremą, mažutę deivės Kali šventyklą, gėrėsitės jų įmantria puošyba ir elegancija. Aplankę maharadžos vasaros rūmus, stovinčius ant ežero kranto, pajudėsite link Džaipūro.

Grįžę į „rožinį miestą“,  lankysite  *Miesto rūmus (City Palace). Rūmų ansamblis – pastatų, kiemų, sodų, ir gatvelių labirintas pačiame Džaipūro centre. Pagrindinis rūmų pastatas septynių aukštų Čandra Mahalis buvo pastatytas XVIIIa. pradžioje. Pats užsakovas maharadža Savai Džai Singhas II domėjosi architektūra ir aktyviai dalyvavo projektuojant ir statant jo rezidenciją. Dabar tai ir maharadžų rezidencija (dalyje rūmų tebegyvena karališkoji šeima – iki šiol labai gerbiama Indijos elito dalis), ir muziejus, kur eksponuojama įspūdinga meno dirbinių kolekcija, reti rankraščiai, turtingas ginklų arsenalas, maharadžų papuošalai, rūbai.

5 diena. Džaipūras – Fatehpur Sikris – Agra. Po pusryčių kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos išvykstate link Agros, pakeliui  aplankydmi unikalų islamiškosios architektūros pavyzdį - *Fatehpur Sikrio miestą, kurį dykumoje iš rausvo smiltainio 1569 m. pastatė imperatorius Akbaras. Fatehpur Sikris (Pergalės miestas) – 1570 – 1585m. imperatoriaus Akbaro valdymo laikotarpiu buvo Mughalų imperijos sostinė. Nors miestas buvo pastatytas per stebėtinai trumpą laiką, greitai jis buvo apleistas. Dėl vandens stokos gyventojai pasitraukė, palikę nepakartojamą Mughalų imperijos aukso amžiaus miestą, kuris  buvo laikomas tikru Indijos Versaliu. Čia stūkso Didžioji mečetė – Mekos mečetės kopija, įspūdingas rūmų kompleksas, iš kurio išsiskiria Panč Mahalis – vienai iš žmonų pastatytas penkiaukštis atviras paviljonas, kurio kiekvienas aukštesnis lygmuo yra mažesnio perimetro, o viršutinis aukštas – vos viena maža grakšti pavėsinė. Apžiūrėję „mirusį miestą“, kelionę tęsite link Agros.

Ankstyviausios užuominos apie Agrą, yra aptiktos hindų epe „Mahabharata“. Jis vadinamas Agrabana – rojaus miestu. Atvykę į Agrą, pasijusite tarsi patekę į viduramžius – siauros, sausakimšos gatvelės dvelkia senove, atrodo, kad laikas čia sustojo. Agra klestėjo Mughalų imperijos laikotarpiu ir ilgą laiką buvo sostinė. Mughalai ne tik puikiai valdė savo imperiją, jie sukūrė ir nuostabiausius architektūros šedevrus Agroje ir jos apylinkėse. Pats įspūdingiausias ir didingiausias yra *Tadž Mahalis, tapęs Indijos simboliu pasaulyje. Jis yra vienas iš naujai išrinktų septynių pasaulio stebuklų, ir nuo 1983m. saugomas UNESCO. Minios keliautojų plūsta pasižiūrėti, kaip atrodo „ašara ant amžinybės veido“. Taip garsiausią Indijos architektūrinį ansamblį – Tadž Mahalį – pavadino indų rašytojas R.Tagorė.

Tadž Mahalis – nemarus paminklas Meilei, viena romantiškiausių pasaulio vietų. Jis skirtas mylimiausiai Šacho Džahano žmonai Ardžumand Begum, dar žinomai kaip Mumtaz Mahal, mirusiai per gimdymą, atminti. Ansamblio statyba truko daugiau nei 20 metų, statybinė medžiaga (marmuras, brangieji akmenys ir kt.) buvo gabenami iš viso pasaulio. Gedintis imperatorius ant Džamnos upės kranto norėjo pastatyti tobuliausių proporcijų, gražiausią ir didingiausią pastatą. „Tai – musulmoniška kapavietė, bet islamiškuoju monumentu jį pavadinti sunku. Indijos architektūros istorijoje Tadž Mahalis atspindi tą tobulą sintezę tarp daugybės religijų ir kultūrų įtakų, kuri taip būdinga Indijai. Didžiulis balto marmuro mauzoliejus su tobulu musulmonišku „svogūniniu“ kupolu – kolektyvinis daugybės to meto meistrų kūrinys. Jo sienos ir ankapiai inkrustuoti pusbrangiais akmenimis, puošti ažūriniais marmuro raižiniais, išmarginti juodo marmuro raštais – citatomis iš Korano“.  (D.Mickevičienė „Visos mano Indijos“) 

6 diena. Agra – Džansi – Orča – Khadžurahas.

Po pusryčių vyksite į Agros geležinkelio stotį, iš kur  traukiniu apie 2,5 valandos keliausite į Džansi. Toliau kelionė bus tęsiama autobusu iki viduramžių miestelio Orčos (Orchha), klestėjusio XVI-XVIIa. valdant Bundelų dinastijai. Sakoma, jog būtent jį savo knygoje „Kelionė aplink Žemę per aštuoniasdešimt dienų“ mini žymus fantastas Žiulis Vernas. Visas miestelis – vien rūmai ir šventyklos, čia neįprastai ramu, akį džiugina puikūs peizažai. Aplankysite ant kalvos stūksančius Orčos rūmus – *Džahangir Mahalį ir *Radža Mahalį, nuo kurių atsiveria įspūdingi apylinkių vaizdai. Nederėtų praleisti ir žymiosios *Radža Ram šventyklos. Orčos aura labai stipri ir įspūdžiai pribloškiantys – tiesiog labai gera aplankyti masinio turizmo dar nenuniokotą Indijos kampelį.

Yra keliautojų, teigiančių jog Orčos rūmai ir šventyklos paliko jiems didesnį įspūdį negu garsusis Tadž Mahalis. Orča (išvertus „Paslėpta vieta“) 1531 – 1738 metais buvusi Bundelų kunigaikštystės sostinė, išsidėsčiusi uolingoje Betvos upės kilpoje. Tvirtovės, rūmų ir šventyklų statybą pradėjo radža Rudra Pratapas, valdęs kunigaikštystę 1501- 1531 m.  Po valdovo žūties tigro nasruose miesto statybą tęsė  jo įpėdinis radža Bharti Čande. Apskritai, Bundelų dinastijos likimas daugybę metų priklausė nuo jų  galingųjų kaimynų – mughalų – geros valios. Santykiai buvo permainingi, geriausiai sekėsi garsiajam, net 22 metus valdžiusiam radžai Bir Singhui Deo. Jis toliau statė rūmus ir šventyklas bei  palaikė gerus santykius su imperatoriumi Džahangyru. Vėliau, po radžos žūties, mughalų ir bundelų santykiai atvėso. Prasidėjo Šacho Džahano, Aurangzebo armijų atakos, sukilimai. Ir pagaliau – XVIIIa. bundelai buvo priversti palikti Orčą, o didingieji jų dinastijos monumentai buvo apleisti... Antram gyvenimui rūmus ir šventyklas prikėlė čia plūstantys keliautojų srautai. O Šiš Machalyje (išvertus „veidrodžių rūmai“) – XVIIIa. pastatytoje vietinio radžos kaimo rezidencijoje – 1947 metais buvo pradėtas įrenginėti viešbutis, kuris veikia iki šių dienų.

Orčos rūmai, šventyklos, kapavietės yra netoli vieni kitų, todėl juos lengvai galima apeiti pėsčiomis per keletą valandų. Siūlome neskubėti ir pasimėgauti ypatinga šios vietovės atmosfera ir ramia, kaip Betvos upė, gyvenimo tėkme.

Džahangir Mahalį radža Bir Singhas Deo pastatė Orčą aplankiusio mughalų imperatoriaus Džahangyro garbei. Jis norejo atsidėkoti savo sąjungininkui ir padovanoti nužudyto jo priešo Abdulo Fazlos kardą. Į rūmus užeinama per ceremonijų vartus. Abiejose laiptų pusėse stovi akmeniniai drambliai, straubliuose laikydami varpelius, kurių skambėjimas pranešdavo apie radžos atvykimą.

Radž Mahalio rūmus 1591 metais pastatė Šachas Madhukaras. Apžiūrėsite įspūdingus vidinius kiemelius, erdvius apartamentus, balkonus, bokštelius ir kupolais dengtus paviljonus. Neblogai išsilaikė sienų tapyba – gėrėsitės scenomis iš medžioklės ir dvariškių gyvenimo, šokėjų, muzikantų, fokusininkų, ir net skirtingais pavidalais įsikūnijusio dievo Višnaus atvaizdais.

Įdomi Radž Pravin Mahalio rūmų istorija. Šią nedidelę plytinę dviejų aukštų rezidenciją savo sugulovei 1570 metais pastatė radža Indramanis. Nusiųsta kaip dovana imperatoriui Akbarui, talentinga poetė, muzikantė ir šokėja Raji Pravin, jį sužavėjo ir pavergė grožiu bei savo talentais. Po kiek laiko, grįžusi į Orčą, čia nugyveno likusį gyvenimą.

Kitoje Betvos upės pusėje lankysite Radža Ram šventyklą, kurią, pasak legendos, Šachas Madhukaras pastatė kaip rūmus savo žmonai. Legenda byloja, kad šacho žmona iš savo gimtojo miesto atsivežė dievo Ramos skulptūrą ir laikinai pastatė rūmuose, kol bus baigta nauja šventykla. Pasibaigus šventyklos statyboms, norėta čia perkelti skulptūrą, bet niekam jos nepavyko net pajudinti iš vietos. Taip rūmai virto dievo Ramos šventykla – populiaria maldininkų traukos vieta.

Iš šios ramybės ir dvasingumo oazės pajudėsite link Khadžuraho – Indijos erotikos sostinės. Esant galimybei vakare Jūsų laukia nacionalinių šokių šou. Nakvynė viešbutyje.

7 diena. Khadžurahas – Varanasis. Po pusryčių kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujate apžiūrėti Khadžuraho šventyklų. Khadžurahas („palmių datulių miestas“), hinduizmo išpažinėjų pastatytas ant akmenuoto plokščiakalnio maždaug 300m aukštyje, X-XIa. valdant Čandelų dinastijai, buvo svarbus ir klestintis miestas. Jis garsėjo daugybe šventyklų ir ypač gausia bei įvairia jų puošyba. Skulptūros ir bareljefai spinduliuoja gyvenimo džiaugsmu, meile ir erotizmu. Tūkstančiai dievybių, gyvūnų skulptūrų puošia beveik kiekvieną šventyklų lopinėlį, neužstodami statinių architektūrinių linijų. „Khadžuraho skulptūros – tai tikra Indijos mitologijos, meno, estetikos, religijos, filosofijos ir tiesiog to meto gyvenimo enciklopedija“ (D.Mickevičienė „Visos mano Indijos“). Visos šventyklos statytos iš smiltainio blokų be jokių pagalbinių sujungimo priemaišų – tai reikalavo nepaprasto šlifavimo tikslumo ir didelio meistriškumo. Miestas smukti pradėjo nuo XIIIa., kai Čandelų dinastiją nugalėjo musulmonai. Po daugelio užmaršties ir abejingumo metų XIXa. pradžioje naujam gyvenimui Khadžurahą prikėlė britų kolonistai. Iki mūsų laikų iš 85 šventyklų išliko tik 22. Lankote *vakarinį ir rytinį Khadžuraho šventyklų kompleksus, gėrėdamiesi grakščiomis skulptūromis ir „kamasutros“ traktato įkvėptais erotiniais bareljefais. Pagrindinė Khadžuraho šventykla – Khandarija Mahadeo – Šivos šventykla, jos viduje ant aukšto postamento stovi įspūdingo dydžio lingamas. Svarbiausia laikoma Chaunset Yogini šventykla dedikuota deivei Kali, Čitraguptos šventykla – Saulės dievui Surjai, o viena gražiausių – Lakšmano šventykla – dievui Višnui. „Šventyklų skulptūrų formos yra tiesiog tobulos. Atrodo ims ir sujudės kuri nors figūra. Be galo gražios moterų figūros – išraiškingos ir gyvos, sustingusios įvairiomis grakščiomis pozomis – viena laiko rankoje veidrodį ir gėrisi savo atvaizdu, kita traukia į pėdą įsmigusį spyglį...“(D.Mickevičienė „Visos mano Indijos“).  Khadžuraho šventyklų kompleksu reikia išmokti grožėtis ir pasisemti įkvėpimo...

Po ekskursijos pervežimas į traukinių stotį. Kelionė naktiniu traukiniu į Varanasį trunka ~12val. (2AC arba 3AC miegamoji klasė).

8 diena. Varanasis. Varanasis, vienas seniausių pasaulio miestų, dar vadinamas Benares arba Kašiu, neabejotinai yra stipriausia ir giliausią emocinį poveikį turinti Indijos vieta. Šventasis miestas – Indijos kultūros ir religijos lopšys, vienas pagrindinių hinduistų ir budistų piligrimų centrų. Varanasyje yra keli tūkstančiai skirtingu laiku pastatytų šventyklų, atspindinčių skirtingas kultūras ir tradicijas. Be didžiųjų šventyklų beveik kiekvienoje gatvių sankirtoje gali pamatyti mažą, kasdienėms maldoms skirtą šventyklėlę – skambaliukų, būgnelių garsai ir mantrų giedojimas sklinda iš netikėčiausių vietų, nuolat aukojamos aukos dievybėms. Indai mano, kad Varanasyje vienu iš savo žmogiškųjų įsikūnijimų gyveno dievas Šyva – asketizmo, kūrybos ir destrukcijos dievas. Varanasyje jam skirta daugelis šventyklų ir relikvijų, čia jis – labiausiai gerbiama hinduistų dievybė. Čia teka Ganga – indai šią upę vadina savo motina, laiko ją šventa apsivalymo deive Ganga, kurios vandenys teka per Šivos plaukų garbanas ir turi galią nuplauti nuodėmes. Išsimaudyti šventuose Gangos vandenyse ir apsivalyti nuo nuodėmių - kiekvieno piligrimo svajonė, vienas svarbiausių veiksmų gyvenime, todėl kasmet tūkstančiai maldininkų atvyksta į Varanasį pasisemti iš Gangos švento vandens ir atlikti apsiplovimo apeigų. Ganga kiekvienam indui yra daugiau negu upė, negu gėlas vanduo. Jis - gyvybės vanduo indo kūnui ir sielai, laiptai, vedantys į dangaus karalystę. „Jeigu nors vienas žmogaus kaulas palies Gangos vandenį, tas žmogus pašlovintas atsidurs danguje“, - sakoma senovės indų epinėje poemoje „Mahabharatoje“. Varanasyje, viename švenčiausių hindų vietų, dievo Šivos mieste, mirti trokšta milijonai indų, nes tikima, kad čia siela, apsivaliusi nuo nuodėmių, ištrūksta iš mirties ir atgimimo ciklo ir patenka tiesiai į dangų. Akmeniniai šventyklų laiptai, vadinami ghatais, nusileidžia iki pat vandens. Būtent nuo jų maldininkai lipa atlikti apsiplovimo apeigų. Kremavimo ghatuose Manikarnika ir Harishchandra laidotuvių laužai dega dieną ir naktį. O šventoji Ganga  priglaudžia mirusiųjų  pelenus... Šioje upėje indai ne tik atlieka apeigines ceremonijas, jie maudosi joje, skalbia drabužius, vandenį naudoja maisto ruošimui.

9 diena. Varanasis - skrydis į Mumbajų - Mumbajus. Anksti ryte skubėsite prie Gangos ir saulę pasitiksite *plaukdami valtimis šventąja upe. Pirmiesiems saulės spinduliams nuauksinus Gangos vandenis, stebėsite Gangos garbinimo ir apsiplovimo ceremoniją – potyriai ypatingi, sukrečiantys ir nepamirštami.  „Kaip Saulė pakyla dienos pradžioje išsklaidydama nakties tamsą, taip žmogus, nusimaudęs Gangoje, švyti savo didybe, nusiplovęs visas nuodėmes“. Mahabharata, 13 knyga: Anusasana Parva.

 „Ties Varanasiu Ganga plati, rami galinga. Būriai maldininkų meta upės gelmėn gėles, maudo kūdikius, patys brenda su rūbais ir apsinuoginę. Vieni meldžiasi, kiti gieda senovines giesmes, treti nebylūs, lyg sustingę medituoja, dar kiti pila ant savęs, geria iš saujos žalsvą vandenį, brenda į upę, maudosi.  Ankstyvą rytą tekant saulei tu pasijunti tarsi ateivis iš kitos planetos. Netekęs žado iš valties stebi visą šį fantastinį reginį. O pro akis slenka miestas vis tolyn – kaip ir liepsnojantys laužai, kuriuose deginami mirusieji. Žmonės paverčiami pelenais, padedama sielai išsilaisvinti iš žemės gniaužtų.“(J.Nekrašas „Kelionių magija“ 2001‘7).

Saulėtekis yra ypatingiausias dienos momentas, kai spalvų žaismėje nesimato šiukšlių ir upės nešvara nebado akių – tarsi užhipnotizuotas klausaisi ritmingai daužomų skalbinių, varpelių ir mantrų garsų.

10 diena. Mumbajus.

Po pusryčių keliaujate į uostą, iš kur plaukiate į *Elephanta  (Dramblio) salą, nutolusią nuo Mumbajaus į Arabijos jūrą apie 10km, ir mini traukinuku užvažiuojate į kalną. Elephanta (Dramblio) pavadinimą sala gavo XVIa., čia apsilankius portugalų keliautojams, kurie saloje atrado iš vientiso monolito išskaptuotą dramblio skulptūrą. Leidžiatės į garsiuosius urvus, kurie  lankomi labiau nei pats Mumbajaus miestas. Ir nenuostabu, nes jų spinduliuojamas dvasinis užtaisas rezonuoja su visa Indijos dvasingumo atmosfera. Čia pamatysite unikalias V-VIII a. * šventyklas, urvuose ir akmenyje išskaptuotas skulptūras. Garsiausia jų yra Maheshamurti – trigalvis dievo Šivos atvaizdas. Galva, žiūrinti į vakarus, simbolizuoja Šivą kūrėją, centrinė galva – Šivą sergėtoją, o rytinė – Šivą griovėją. 1986m. Elephanta urvai buvo įtrauktį į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą. Apžiūrėję  Elephanta urvus, grįžtate į Mumbajų.

Mumbajus (anksčiau vadintas Bombėjumi) – etniškai labai margas miestas. Jis – Maharaštros valstijos, istorinės marathų žemės, sostinė, bet čia gyvena imigrantai iš visos Indijos. Mumbajus susiformavo ant 7 salelių ir dabar yra didžiausias Indijos metropolis ir vienas pagrindinių Indijos ekonomikos centrų, kartu tai šalies finansinis ir kino industrijos centras. Mumbajaus kino pramonė didžiausia pasaulyje. Mumbajus patenka į svarbiausių pasaulio komercijos centrų dešimtuką, čia įsikūrusios ne tik svarbios šalies verslo kompanijos, bet ir ne viena multinacionalinė korporacija. Kino filmas “Lūšnynų milijonierius” nors ir stereotipiškai, bet puikiai iliustruoja,  kaip gyvena didesnioji Mumbajaus gyventojų dalis. Blizgantys dangoraižiai ir parduotuvių centrai dygsta tarp lūšnynų ir beviltiško skurdo. Mumbajus – miestas, turintis daugybę veidų...

Kartu su vietos gidu ir kelionės vadovu iš Lietuvos keliaujate į ekskursiją po miestą, kuris garsėja kolonijinės architektūros paminklų gausa.  Vykstate į *Velso princo muziejų, dabar vadinamą Šivadži (Shivaji), kuris buvo pastatytas britų karaliaus Jurgio V garbei jo apsilankymo Indijoje 1905m. proga. Čia pamatysite didžiulę paveikslų ir skulptūrų kolekciją. Apžiūrite įspūdingus bazaltinius Indijos vartus, priešais juos stovintį prabangų Tadž Mahalio viešbutį. Važiuojate milžiniška krantine – pusmėnulio formos promenada Marine Drive (Marine Draiv), kažkada vadinta Karalienės vėriniu, apstatyta Art Deko stiliaus namais ir hinduistinėmis šventyklomis, kuriose dažnai vyksta prabangios hinduistų vestuvės. Kankinių aikštėje apžiūrėsite Flora fontaną, 1869m. pastatytą Bombėjaus gubernatoriaus Sero Bartle Frere atminimui. Apžiūrite *Mani Bhawan – M.Gandžio namą - muziejų, kur jis apsistodavo atvykęs į Bombėjų 1917 – 1934 m. Toliau vykstate į Dhobi Ghat rajoną – dar vieną Indijos mozaikos gabalėlį. Čia susitelkęs nuo senų laikų populiarus dhobi (skalbėjų), surenkančių skalbinius iš namų ir vėliau grąžinančių juos švarius, verslas. Bandysite fotoaparatu įamžinti šiuos spalvingus vaizdus – tai Indija, kokia ji yra. Malabaro kalvos viršūnėje grožėsitės Kamalos Neru parku, „kabančiais sodais“ ir parsių Tylos bokštu - iš čia atsiveria puiki miesto ir įlankos panorama. Esant galimybei, jūsų laukia **pasivažinėjimas arklių traukiamomis karietomis po naktinį metropolį. Nakvynė viešbutyje.

11 diena. Mumbajus. Skrydis į Kočiną. Kočinas (Kerala). 

Po pusryčių vykstate į Mumbajaus oro uostą skrydžiui į Kočiną (dar vadinamą Kočiu) – vieną puikiausių ir charakteringiausių Pietų Indijos Keralos valstijos miestų.

Pietų Indija gerokai skiriasi nuo šiaurinės ir po ją keliauti yra labai malonu. Jei pavargote nuo kontrastų ir chaotiškos egzotikos, puikiai atsipalaiduosite Keraloje – amžinai žaliuojančiame vešliame rojuje, bendraudami su „Paties Dievo šalimi“ vadintos Keralos gyventojais malajaliais, kurie yra ne tik labiausiai išsilavinę Indijoje, bet ir nuolat besišypsantys. Visa Indija stebina spalvomis, bet ryškiausiai jos žėri Pietuose, kur daug saulės ir gaivios, drėgnos žalumos. Indostano pusiasalis iš visų pusių skalaujamas vandens: rytuose – Bengalijos įlanka, vakaruose – Arabijos jūra, pietuose – Indijos vandenynas. Kalnai apsodinti kavos, arbatos ir daugybės rūšių prieskonių plantacijomis. Tų prieskonių ieškoję svetimšaliai čia irgi įspaudė pėdas – arabų, kinų, portugalų, prancūzų, britų ir žydų pėdsakus galima rasti beveik kiekviename pakrantės mieste. Portugalas Vasko da Gama į Indijos žemę išlipo būtent Keraloje, piečiau Kočino. Apskritai Pietų Indijai būdinga religinių tradicijų įvairovė, turtinga architektūra ir dosni gamta. Kerala – Indijos prekybos vartai, pasaulio prekybos kryžkelė. Iš čia į Europą buvo plukdomi prieskoniai ir kitos prekės. Čia kūrėsi pirklių iš viso pasaulio kolonijos, tarpusavyje gražiai sugyveno skirtingų religijų išpažinėjai. Čia daugybė šiuolaikinių gurų ašramų, senosios ajurvedos medicinos, masažo, jogos centrų.

12 diena. Kočinas - Alepė (Allepey). Plaukimas laivu - namu Keralos kanalų labirintais.  Kovalamas. Nakvynė laive - name (su pilnu maitinimu). Poilsis žaliajame Keralos rojuje.  Po pusryčių išvykstate link Alepės uosto, kur kelionę tęsite dideliu mediniu laivu – namu Keralos tropiniais vandenimis vietove, kuri vadinama Indijos Venecija. Legenda sako, kad Kerala gimė, kai dievas sviedė į jūrą kirvį, liepdamas vandenims atsitraukti. Vandenys pakluso, pasitraukė, ir Kerala tapo dievo dovana žmonėms. Net ir kalnai atsitraukė į pusiasalio gilumą, o pakrantėje susiformavęs didžiulis vandenų – upių, ežerų ir kanalų tinklas susisiejo su jūra. Kanalai driekiasi daugiau nei 900 kilometrų, kai kurie iš jų platūs, kiti visiškai siauri – į tokius galima patekti tik nedidele valtele. Plaukimas šiais upių, ežerų ir kanalų labirintais yra viena populiariausių Keralos pramogų ir didžiausias keliautojų malonumas.

Jus pasitikusi laivo įgula – kapitonas, jo padėjėjas ir virėjas – aprodys laivą ir pavaišins ką tik išspaustomis šviežiomis sultimis. Visos kelionės metu, sėdėdami laivo terasoje, grožėsitės vešlia augmenija ir mažais pakrančių kaimeliais. „Gyvenimas čia lėtas, kaip ir vandens tėkmė iškart už kiemo vartų, šypsenos, kaip ir kinrožių žydėjimas aplink, rodos, niekad nesibaigia, ir gali lengvai pamiršti, kad tiesiog pašonėje dunkso visa likusi milijardinė šalis...“ V. ir B. Pavalkiai „Azija. Vienos kelionės užrašai“. Palei krantus ganosi karvės, buivolai, kiemuose dirbami dienos darbai, džiūsta skalbiniai. Artėjant saulėlydžiui, laivas sustoja gyvenamoje salelėje. Galėsite apžiūrėti nokstančias papajas, bananus, ananasus, pasimėgauti kokosų pienu. Keralą nuo seno garsina prieskoniai, kava, arbata, bet vietos gyventojai neišsiverstų be svarbiausio augalo – puikiai čia vešinčios kokoso palmės, kurią jie naudoja įvairioms reikmėms. Trobelės yra statomos iš palmių kamienų, sienos išpinamos iš jos plaušo bei lapų, stogas irgi dengiamas palmės lapais. Šviežias kokoso pienas – pagrindinis gaivusis gėrimas, be to jis maloniai gesina prieskonių aštrumą, o pats kokoso riešutas – neatsiejama Keralos virtuvės dalis. Galbūt pavyks pamatyti, kaip vejamos virvės iš kokosų pluošto.

Po romantiškos vakarienė grožėsitės saulėlydžiu, o pabusite jaukiai įrengtame laivo kambarėlyje. Nakvynė laive - name.

13 diena. Kovalamas. Poilsis: paplūdimio malonumai ir pramogos. Pusryčiaudami denyje gėritės nuostabiu saulėtekiu, ir toliau tęsiate kelionę kanalais. Vėliau, palikę laivą, vykstate į Kovalamo žvejų miestelį, apsuptą anakardžių riešutų giraitėmis. Maždaug prieš 40 metų tai buvo hipių pamėgtas pajūrio miestelis su laukiniais tropiniais Arabijos jūros paplūdimiais, apylinkių žvejais, siūlančiais pigią žuvį, vaisius ir toddy – kokosų degtinę. Dabar Kovalamas yra tituluojamas baltų paplūdimių ir ajurvedinių masažų karaliene, kuriame siūloma išsivalyti organizmą, atstatyti jėgas ir pagerinti bendrą savijautą, atgaunant kūno ir sielos harmoniją.

Ajurveda – tai Indijos holistinė medicinos sistema ir laikoma seniausiu medicinos mokslu pasaulyje. Kerala – ajurvedos tėvynė, čia daug ajurvedos centrų. Apsigyvenę pasirinktos klasės viešbutyje, galėsite mėgautis baltais paplūdimiais, saule, jogos pamokomis ir ajurvediniais masažais (už papildomą mokestį). Nakvynė viešbutyje.

14 diena. Kovalamas. Poilsis: paplūdimio malonumai ir pramogos. Poilsis: paplūdimio malonumai ir pramogos. Pusryčiai. Poilsį, vandens ir saulės malonumus galite papildyti jogos pamokomis ir masažais (už papildomą mokestį). Verta pasimėgauti žvejų sugauta šviežia žuvimi ir kitomis jūros gėrybėmis. Smalsu paragauti ir tradicinį keralos rinkinį – talį, kurį sudaro stambūs tamsoki ryžiai, troškintos daržovės, aštrūs virti lęšiukai, dar aštresnis daržovių sultinys ir rūgpienis. Vietoj lėkštės naudojamas banano lapas, valgoma rankomis, tiksliau dešine ranka. Neapsakomai gardu! Nebus abejingų prinokusiems kvapniems bananams, ananasams, papajoms ir, be abejo oranžinių keralietiškų kokosų gėrimui. Nakvynė viešbutyje.

15 diena. Kovalamas-Trivadrumas. Skrydis iš Trivadrumo į Delį. Po pusryčių išvykstate  į  Trivandrumą (Tiruvanantapurama), įsikūrusį 16 km už Kovalamo, kur Jūsų laukia pažintis su Keralos sostine. Ji įsikūrusi ant septynių neaukštų kalvų, 87 kilometrai nuo piečiausio Indijos taško. Miestas tiesiog užburia savo kerinčia ramybe. Apžiūrite garsiausios Keraloje *Padmanabhasvami  (Padmanabhaswamy) šventyklos, skirtos dievui Višnui, kompleksą. Keliaujate link muziejų komplekso. Pageidaujantys, esant galimybei lankysite Napje muziejų, taip pavadintą Madraso gubernatoriaus lordo F.Napje garbei.  Čia didžiulė kolekcija meno dirbinių: bronzos ir akmens skulptūrų, medžio drožinių, įvairiausių papuošalų. Pageidaujantys, esant galimybei, galės apžiūrėti „Šri Čitros“ meno galeriją, susipažinti su indų tapybos darbais. Pasivaikščiosite siauromis senamiesčio gatvelėmis. Pasigrožėsite kolonijinius laikus menančiais dvarais bei moderniąja architektūra. Pervežimas į Trivandrumo oro uostą. Skrydis į Delį. Nakvynė viešbutyje.

16 diena. Skrydis Delis - Europos miestas - Vilnius/Ryga/Varšuva. Po pusryčių išsiregistravimas iš viešbučio. Pervežimas į Delio tarptautinį oro uostą. Skrydis iš Delio į Europą. 

Minimalus keliautojų skaičius – 15

! Tikslių kelionės kainų klauskite kelionių agentūroje

Kelionės privalumai

• Labai išsamus, dinamiškas, gyvas ir kontrastingas kelionės maršrutas, suteikiantis visapusišką šalies pažinimą (gamta, istorija, kultūra, religija, politika).
• Kruopščiai atrinkti viešbučiai, skanus maistas, paslaugus ir dėmesingas vietos personalas.
• Patikimi ir patikrinti Indijos partneriai.
• Kvalifikuoti vietos gidai.
• Profesionalus kelionės vadovas iš Lietuvos.
• Puikus kainos ir kokybės santykis - kaina indiška, saugumo garantai – europietiški.
• Nėra ilgų ir varginančių pervažiavimų traukiniais.

Į kelionės kainą įskaičiuota

• Kelionė patogiu autobusu su vėdinimo sistema pagal programą.
• 12 nakvynių 3* viešbučiuose su pusryčiais (esant ankstyvam išvykimui gali būti pateikiamas pusryčių paketas).
• P.s. Atvykus į Delį ankstyvas įsiregistravimas ir poilsis viešbutyje.
• Kruizas Pietų Indijos kanalais autentišku Keralos namu – laivu (1 nakvynė ir pilnas maitinimas laive įskaičiuoti).
• Maisto gaminimo pamokėlė indų šeimoje ir vakarienė Agroje.
• Traukinio bilietas: Agra – Džansi.
• Vietinių skrydžių bilietai su oro uostų mokesčiais:
• Khadžurahas-Varanasis (nesant galimybės skristi, važiuojama autobusu),
• Varanasis-Mumbajus(per Delį),
• Mumbajus-Kočinas,
• Trivandrumas –Delis.
• Ekskursinė – pramoginė programa (pagal aprašą).
• Vietinių angliškai arba rusiškai kalbančių gidų paslaugos.
• Profesionalaus kelionės vadovo iš Lietuvos paslaugos.
• Kelionės dokumentų sutvarkymas.

Į kelionės kainą neįskaičiuota

• Tarptautinių skrydžių bilietai su oro uostų mokesčiais – skrendant (priklauso nuo sezono, oro linijų bendrovės, bilieto išrašymo datos etc.).
• Indijos viza (tvarkoma apie 2-3 savaites).
• (*) – mokami objektai ekskursijų metu: turistas moka ~110-120 USD už visus programoje (*) pažymėtus objektus.
• Programoje (**) pažymėtos papildomos pramogos (pagal keliautojų pageidavimą pasirinktinai): Jojimas drambliais į Amber fortą (~7-15 USD) arba užvažiavimas į Amber fortą džipu (~2-3USD); pasivažinėjimas karieta Tadž Mahalio komplekse (~ 1,5-2 USD); pasivažinėjimas rikšomis Delyje, Džaipūre, Varanasyje (~3-5 USD) vienas kartas; pasivažinėjimas karieta Mumbajuje (pagal susitarimą); viso kūno ajurvedinis masažas (~ 30 USD).
• Medicininių išlaidų draudimas užsienyje (privalomas), nelaimingų atsitikimų, bagažo ir neįvykusios kelionės draudimas (pagal pageidavimą).
• Asmeninės išlaidos, arbatpinigiai vietiniams gidams ir vairuotojams, gėrimai, kitos nepaminėtos išlaidos.

P.S. už leidimą fotografuoti ir filmuoti tam tikrose objektuose mokama papildomai.

Pastabos

• Kelionės programa, objektų lankymo tvarka, siūlomų ekskursijų kainos, mokamų objektų skaičius ir kainos gali keistis.
• Keičiantis lėktuvo bilietų ir paslaugų kainoms bei valiutų kursui, kelionės kaina ir data gali keistis! Lėktuvo bilietai negrąžinami ir nekeičiami, pinigai už juos negrąžinami.

SVARBI INFORMACIJA

• Pageidaujantys gali užsisakyti nakvynes 4žv. viešbučiuose: priemoka 1 asmeniui 2-čiame kambaryje už 13 nakvynių su pusryčiais - tikslinama; priemoka už 1-ietį kambarį 4žv. viešbutyje nuo tikslinama.
• Pageidaujantys gali užsisakyti vakarienes:
• Viza: Reikalinga ir turi būti įsigyta prieš išvykimą iš Lietuvos.
• Vizos gavimui reikalingi dokumentai:
• * pasas, galiojantis ne mažiau kaip 12 mėn. po kelionės pabaigos.
• * 1 spalvota nuotrauka Indijos vizai gauti.

DĖMESIO! Kelionę galima trumpinti iki Varanasio arba Mumbajaus (kaina derinama po užklausimo).

KELIONĖS PRATĘSIMAS (derinama ir užsakoma Lietuvoje)

• Kovalamas (poilsis ir ajurvedinė terapija).
• Skrydis į Andamanų salas. Poilsis ir nardymas. Andamanų jūroje yra vienos geriausių nardymo vietų pasaulyje. Čia yra turtingiausia koralinių rifų ekosistema pasaulyje.
• Skrydis į Goa. Poilsis Goa kurortinėje zonoje.
• Skrydis į Maldyvus. Poilsis pasirinktame viešbutyje – saloje.
• Skrydis į Šri Lanką. Poilsis pasirinktame kurorte.