Nica (Prancūzija)

BENDRA INFORMACIJA APIE KURORTĄ

Nica – miestas pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje.

Aukštis virš jūros lygio: 10 m.

Vieta:ant Viduržemio jūros kranto, tarp Kanų ir Italijos.

Nica (tarimas [nis]) : Niça ar Nissa; Itališkai: Nizza) tai pietų Prancūzijos miestas, išsidėstęs ant viduržemio jūros kranto, tarp Marselio (Marseille) ir Genujos (Genoa), su 933,080 gyventojų teritorijoje pagal 1999 m. tyrimus. Miestas yra pagrindinis turistų centras ir Prancūzijos Rivjeros (Côte d'Azur) lyderiaujantis kurortas.

Administracija.

 Išsidėsčiusi Provence - Alpes - Côte d'Azur regione, Nica yra Alpes – Maritimes departamento komuna ir prefektūra (administracinė sostinė).

Nicos miestas visados buvo populiari turistų, tiek kilmingųjų, tiek prasčiokų, traukos vieta. Nica yra senovinis miestas. Apgyvendinta jau 400,000 metų, Nica anksčiau buvo „modernus“ Nikaia miestas, įsteigtas graikų. Nepaisant modernizacijos, miestas išlaiko savo viduramžišką paveldą vieille ville (senamiestyje), su siauromis besisukančiomis gatvelėmis ir glaudžiai sustatytais raudonstogiais namukais.

Nica yra veiklos centras. Apgyvendinimas, pietūs, apsipirkimai, deginimasis saulėje ir plaukimas, kinas, teatrai, opera, muziejai – ar paprasčiausiai klajojimas Promenade des Anglais ir džiaugimasis geru gyvenimu.

Kultūra.

Nicos kultūra skirtinga, kadangi jos istorija unikali. Mažumos vis dar kalba vietine Niçard kalba, kurią stipriai įtakojo italų, korsikiečių ir occitan kalbos. Niçard yra Occitan dialektas, tačiau stipri italų kalbos įtaka daro ją mažiau nesuprantamą negu aplinkiniai Provençal dialektai.

Vietinė maisto kultūra populiari pissaladiere pyragu su svogūnais bei ančiuvių pasta; socca, tam tikros rūšies pyragu, pagamintu iš žirnių miltų, bouillabaisse ir žuvies sriuba, džiovinta menke, farcis, daržovėmis su duonos gabaliukais, ir Nicos salotomis, pomidorų salotomis su žaliais pipirais, grūdų duona, keptais kiaušiniais, tunais ar ančiuviais ir alyvomis.

Paskutiniais dešimtmečiais į Nicą, kaip ir į visą Prancūziją, imigravo daug imigrantų ir viso pasaulio, daugiausia iš šiaurinės ir vakarinės Afrikos dalių, bei pietrytinės Azijos.

Tradicijos vis dar išlaikomos, ypatingai tautinėje muzikoje ir šokiuose, kurių žymiausias yra farandola.

Istorija

Miesto apylinkėse pirmykščiai žmonės gyveno mažiausiai prieš 400 000 metų. Prie Mon Barono kalno rastos pirmykščių dramblių medžiotojų stovyklos.

Miestą V a. pr. m. e. įkūrė graikai ir pergalės deivės Nikės garbei pavadino Nikėja, taip įamžindami pergalę prieš ligūrus. Miestas tapo vienu svarbiausių Ligūrijos jūros pakrantės prekybos centrų ir gyvavo iki lombardų įsiveržimo. Senovės Romos laikais buvo svarbus uostas. Nuo III a. vyskupystės centras. Nuo V a. dažni germanų ir saracėnų antpuoliai. XIII-XIV a. pateko Provanso priklausomybėn. 1543 m., vykstant Karolio V-ojo karui su Prancūzija buvo užimta prancūzų ir turkų kariuomenės. 1860 m. Sardinijos karalystė Nicą atidavė Prancūzijai. 2001 m. vasario 26 d. Nicoje pasirašyta Europos Tarybos valstybių narių sutartis, kuri numatė reformas, turinčias padėti Europos Sąjungai geriau funkcionuoti po plėtros.

Datos.

 Kiekvieną antradienį - šeštadienį - Brocante - Antiques, Pl. Rabiliante, uostas.

Kiekvieną pirmadienį - Brocante, Cours Saleya

Kiekvieną vasarį - karnavalas

Kiekvieną kovą - Fête des Cougourdons - Jardins de Cimiez (Cimiez sodai)

Kiekvieną kovą - Foire Internationale de Nice - Acropolis

 Gamta Provanse.

Provanso gamta pasižymi Viduržemio jūros regiono bei Alpių laukinėmis gėlėmis, nacionaliniais parkais nuo kalnų (Mercantour) iki pelkių (Camargue); auksinių vanagų lizdais, bitėmis, avimis bei vilkais.

Beyond provincija turi siaurą Rivieros juostą, keletą didelių miestų ir dešimtis tūkstančių kilometrų gamtos: miškų, kalnų, kalvų, kanjonų, upių ir ežerų. Jeigu keliausi valanda kelio nuo sausakimšų paplūdimių ir pakrantės miestų, rasi vienišas miškingas kalvas, smailas kalnų perėjas, krioklius ir tyrus kalnų ežerus. Šimtai kaimų yra arčiau prie gamtos negu prie civilizacijos, tačiau jų kultūra yra labai civilizuota.