Marokas

BENDRA INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Geografija. Maroko Karalystė (Marokas) – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje. Ribojasi su Alžyru, Vakarų Sachara. Jos krantus ties Gibraltaro sąsiauriu skalauja Viduržemio jūra ir Atlanto vandenynas, visai šalia yra Kanarų salos. Sąsiauris skiria Europą nuo Afrikos. Beveik šalies centre – Atlaso kalnynas, aukščiausia viršūnė ( Gebel Toubkal) – 4167 m virš jūros lygio. Atšiaurūs Rifo kalnai – šiaurėje.

Klimatas. Prie vandens klimatas būna subtropinis, šalies gilumoje – žemyninis. Maroke ištisus metus šilta ir sausa, tik kovo ir lapkričio mėnesiais galima tikėtis kritulių. Aišku, oras priklauso nuo vietovės, kur esate: Pietuose, Rytuose, dykumose temperatūra būna aukšta, o kai kur kalnuose ar atokioje vietovėje naktį temperatūra gali kristi žemiau nulio. Vidutinė temperatūra sausio mėnesį – 10–12 laipsnių, liepos mėnesį 24–28 laipsniai šilumos. Vidutinis metinis kritulių kiekis yra apie 1000 mm, šiaurėje ir pietvakarinėje dalyje lyja mažiau (200 mm). Kalnuose žiemą iškrinta sniegas, Atlanto vandenyno pakrantėje dažnai susidaro rūkas. 

Sostinė. Rabatas, 1, 5 mln. gyventojų (2006 m.). 

Kalba. Oficiali arabų kalba priklauso semitų kalbų grupei. Neoficiali antroji Maroko kalba – prancūzų, kuri verslo ir ekonomikos aplinkoje vartojama kaip pagrindinė. Apie 10 mln. Maroko gyventojų kalba berberų kalba.

Gyventojai. 33, 241 mln. gyventojų (2006 m. liepa). Daugumą gyventojų sudaro berberai, didžiausia mažuma – arabai, yra nedaug juodaodžių afrikiečių ir europiečių.

Religija. 98, 7 % sudaro musulmonaisunitai, 1, 1 % – krikščionys, 0,2 % – judėjai. 

Valgiai. Maroką nuo Ispanijos skiria tik siaurutis Gibraltaro sąsiauris, tad Maroko virtuvė turi daug bendro su Viduržemio jūros šalių virtuve, tačiau kontrastas tarp skirtingų žemynų maisto gaminimo tradicijų vis dėlto egzistuoja. Marokiečiai (dar vadinami maurais) turėjo įtakos ir visai Pietų Europos virtuvei. Maroko virtuvei būdingas paprastumo ir sezoniškumo balansas. Populiari aviena, jautiena, vištiena ir kupranugarių mėsa. Pagrindinis angliavandenių šaltinis – duona, ryžiai, kuskusas (smulkinti ir apvolioti miltuose grūdai arba manai, ruošiami garuose su aviena, vištiena, jautiena ir daržovėmis). Kartais patiekalas gali būti aštrokas, jei dedama „harisa“ ( aitriųjų pipirų padažas ). Šis patiekalas turi būti karštas. Šaltas kuskusas valgomas tik užsienyje, bet ne Maroke. Maroke vartojama daugybė šakniavaisių, žalumynų ir vaisių. Patiekalai pagardinami daugybe prieskonių, žalumynais. Per tradicinius pietus patiekiama daugybė įvairiausių patiekalų. Papročiai reikalauja, kad svečiai juos pagirtų. Tradicinių pietų metu stalo įrankiai nenaudojami, valgyti reikia dešinės rankos rodomuoju ir viduriniuoju pirštais. Pietų pradžioje rankoms nusiplauti atnešamas indelis su karštu rožiniu aromatizuotu vandeniu. Kartais pradžioje siūloma sriubos. Marokiečių sriubos labai tirštos ir sočios. Viena iš jų – charira (avienos sriuba su pupomis ir prieskoniais). Ji valgoma ir pasibaigus ramadanui. Populiari ir trinta vištienos sriuba. Kontrastai būdingi ne tik šiam kraštui, bet ir jo virtuvei. Kartais tas pats patiekalas gali būti ir saldus, ir aštrus, ir sūrus. Į mėsos patiekalus dedama džiovintų ar šviežių vaisių. Populiarūs tradiciniai patiekalai – aviena su datulėmis,juodomis slyvomis, pupomis, kedrų riešutais ar razinomis. Marakeše labai populiarus patiekalas tadžinas – ant specialaus stovo su anglimis moliniame dubenyje, uždengiamame kūgio formos dangčiu, troškinama aviena, vištiena arba jautiena ( gali būti ir žuvis ) su daržovėmis. Pastilia – tradicinis šventinis patiekalas, gaminamas vestuvėms ar svarbių svečių sutikimui. Tai baltame apvaliosformos sluoksniuotame pyrage įdaryta karvelio mėsa arba vištiena su mėtų lapais, smulkintais migdolais ir šiek tiek medaus, o pats patiekalas dar gali būti apibarstomas cinamonu. Be mėsos patiekalų, marokiečiai mėgsta žuvį ir jūros gėrybes, ypač austres. Agadyro kurorto restoranuose padavėjas pirmos suvalgytos austrės kiautą suvynioja ir dovanoja svečiui kaip suvenyrą. Pietaujant valgoma tradicinė duona – ksra. Pietų pabaigoje patiekiami vaisiai ir saldūs pyragėliai su įdaru (medumi, riešutais ir kitais skanėstais). Geriama saldi mėtų arbata. Ji verdama iš žalios arbatos, į kurią įmetama šviežių mėtų lapelių).

Alkoholiniai gėrimai. Maroke gaminami raudonieji ir baltieji vynai, populiariausios rūšys – „Semillon“, „Cabernet President“, „Ksar“ ir kt. Vartojama mahia – figų degtinė, maždaug 38 laipsnių, skoniu primena lietuvišką ruginukę. Populiariausios alaus rūšys – „Flag special“ arba „Casablanca“. „Flag special“ skonis artimesnis mūsų pamėgtoms alaus rūšims, o „Casablanca“ turi savotišką prieskonį. Restoranuose „Flag special“ įprastai atneša 0.24 l buteliukuose, „Casablanca“ – 0.33 l. Vynai restoranuose ir kavinėse dažniausiai būna sausi. Padavėjai ir barmenai kartais net nelabai supranta, kai prašai pusiau saldaus ar pusiau sauso vyno. Maroke įsigyti alkoholinių gėrimų galima ir kurortuose Agadyre, Essaouiroje, tačiau vykstantys į pažintines keliones turėtų tuo pasirūpinti iš anksto, nes Marokas – musulmoniškas kraštas ir alkoholis ne visur parduodamas. 

Pinigai. Maroko piniginis vienetas – Maroko dirhamas (MAD). Cirkuliuoja 20, 100, 200 nominalų banknotai, 5, 10, 20, 50 santimų vertės monetos ir 1, 2, 5, 10 dirhamų monetos. Pinigus keičia bankai, viešbučiai, oro uostų keityklos. 1 euras = 11,2 MAD (2010 m. gruodis). Išsivežti iš šalies Maroko dirhamus draudžiama. Išvykstant iš šalies, vietinę valiutą būtina išsikeisti į eurus.

Ramadanas. Marokas – musulmoniškas kraštas, todėl svečiai turėtų gerbti islamo papročių tradicijas (ypač per ramadaną). Ramadanas yra devintasis mėnuo pagal islamo mėnulio kalendorių. Jo metu musulmonai 30 dienų nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo privalo susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo ir lytinių santykių. Pasninkas neprivalomas ligoniams, keliaujantiesiems, nėščioms ar kūdikį maitinančioms moterims. Per ramadaną alkoholis nevartojamas, tad valstybinėse parduotuvėse šiuo laikotarpiu nėra galimybių įsigyti alkoholinių gėrimų (dažniausiai jų įsigyti galima tik viešbučių kavinėse). Dieną dauguma kavinių ir restoranų būna uždaryti, bet vakare, saulei nusileidus, visas gyvenimas vėl atgyja, visi pradeda dirbti. Agadyre kai kurie restoranai veikia, bet kitose šalies vietose – ne. Diskotekos taip pat veikia, tik ribojamas alkoholio pardavimo laikas baruose. Įstaigų, bankų, parduotuvių darbo laikas per ramadaną – iki 15 val. Per ramadaną turistiniai objektai taip pat atsidaro vėliau, o užsidaro anksčiau. Ramadano metu turistai neturėtų viešai gerti ar valgyti gatvėse, o juolab rūkyti! Be to, ramadano metu nuo 18.15 iki 19.00–19.15 viskas užsidaro, taksi nevažiuoja, nes visi musulmonai valgo vakarienę ir meldžiasi, tik tada grįžta prie darbų.

Išskirtiniai šalies bruožai. Išskirtinis šalies bruožas yra Sacharos dykuma, plytinti nuo Nilo iki Raudonosios jūros. Ji yra pati didžiausia pasaulyje – apie 9 mln. kvadratinių kilometrų. Sachara užima beveik trečdalį Afrikos. Tai ir karščiausia pasaulio dykuma (vasarą temperatūra pasiekia 50 laipsniųnkarščio). Marokas yra egzotiška šalis. Įdomi yra maurų (šiaurės Afrikos arabų musulmonų) kultūra. Savo kultūriniais ir socialiniais ypatumais, apsirengimu, folkloru, gyvenimu vadinamuosiuose „troglodituose“ įdomūs ir vietiniai gyventojai – berberai. Jie dar išsiskiria tuo, kad turi itin retą – nulinę – kraujo grupę (tokią turėjo ir šalia Maroko esančių Kanarų salų gyventojai guančiai). Vienas iš nemalonių dalykų Maroke tai, kad jis yra padidinto seismingumo zonoje. Dėl geologinių teritorijos ypatumų kasmet čia įvyksta silpnesni ir stipresni žemės drebėjimai, kartais jie būna katastrofiški, kaip, pavyzdžiui, žemės drebėjimas Agadyre 1960 metais. Marokas yra labiausiai „snieguota“ šalis Afrikoje. Čia netgi populiarus kalnų slidinėjimas, nes sniegas Atlaso kalnuose virš 1200 m iškrinta bent kelis kartus per metus, o virš 2000 m išsilaiko du mėnesius ir ilgiau.

Šalies keistenybės. Maroke yra draudžiamab kritiškai kalbėti apie karalių, karaliaus šeimą, monarchijos koncepciją, Maroko teises į Vakarų Sacharos teritorijas, aptarinėti karaliaus valdomą turtą. Pagal Maroko Konstitucijos 2 straipsnį, monarchas yra visų šalies musulmonų religinis lyderis, svarbiausias nacijos atstovas, jos vienybės simbolis, šalies gyvybingumo ir tvirtumo garantas. Futbolas – tai šalies fenomenas. Lietuviai pamišę dėl krepšinio, o marokiečiai eina iš proto dėl futbolo. Pasaulinę taurę Maroko komandos buvo laimėjusios 4 skirtingus sezonus. Futbolas čia žaidžiamas paplūdimiuose, specialiose aikštėse, net gatvėse. Taksi Maroke neturi nustatyto tarifo, todėl kainos kartais būna tiesiog iš piršto laužtos. Tas pats ir turgavietėse. Čia niekada nesužinosi, kiek iš tiesų kainuoja prekė – jos kaina gali skirtingose vietose skirtis nuo kelių iki keliasdešimties kartų. Agadyre daug elgetaujančių moterų su vaikais ant rankų.

Ką verta išbandyti šalyje. Maroke ypač įspūdingos visus rytietiško gyvenimo būdo privalumus turinčios medinos – miesto centrai su mečetėmis, turgaus aikštėmis, pirtimis ir kitais svarbiais pastatais. Taip pat Marokelabai populiarus golfas (šalia Agadyro kurorto yra keletas aukšto lygio golfo aikštynų).

Vietos, kurias būtina aplankyti šalyje. Būtinai reikėtų aplankyti didžiausią pasaulyje Sacharos dykumą, Marakešą, pamatyti autentišką miesto mediną su jos gyventojais, amatais ir senąja architektūra ir vieną žymiausių aikščių pasaulyje – Jemaa El Fna, kur renkasi burtininkai, kerėtojai, fokusininkai, pasakoriai, šokėjai, artistai. Nė vieno abejingo nepalieka Essaouira – nuostabus kurortas ant jūros kranto, kadaise buvęs portugalų ir ispanų jūros uostas, didžiausias Maroko miestas Kasablanka, kuris dar vadinamas ir šalies verslo sostine, snieguotos Atlaso kalnų viršūnės ir, žinoma, Atlaso kalnų papėdėje įsikūręs Fesas, laikomas Afrikos Atėnais, nes tai karalių miestas. Lankytinos vietos Rabatas – Maroko sostinė. Tai administracinis Maroko centras, sostinė, įsikūrusi prie Atlanto vandenyno. Ji dar vadinama Imperatoriškojo sodo miestu. Lankydamies Rabate nepraleiskite progos apsilankyti medinoje, įkurtoje dar prieš Prancūzų okupaciją (1912 m.), Archeologijos muziejuje, kuriame yra eksponatų, menančių net Romos bronzos amžių, Rūmų muziejuje, kuris buvo pastatytas XVII a., o dabar tapęs parodų centru, Andalūzijos soduose, kur moterys renkasi savaitgaliais linksmai pačiauškėti, pasigrožėti augalais ir kt. Rabate taip pat įdomu pasižvalgyti po Udajo tvirtovę, Hasano bokštą ir mečetę, įspūdingą Mohamedo V mauzoliejų, antikinio romėnų miestelio Šela griuvėsius ir Mešuarą – karališkuosius rūmus supančią teritoriją. Įdomus Rabato botanikos sodas. Jame daugiau kaip 100 rūšių medžių. Savo dydžiu stebina agavos (daugelio žiedai siekia 10 metrų), svyruoklinės palmės. Čia auga 800 m. senumo bananmedžiai.