Kroatija

BENDRA INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Geografija. Šalis yra pietrytinėje Europos dalyje prie Adrijos jūros. Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose - su Serbija, o pietryčiuose - su Bosnija ir Hercegovina, taip pat su Serbija ir Juodkalnija (su dviem pastarosiomis nuo 1945 m. iki 1991 m. kartu įėjo į Jugoslavijos sudėtį). Labai vingiuota, įlankų ir užutėkių išraižyta Adrijos jūros pakrantė Kroatijoje tęsiasi 1777 km (žemėlapyje matuojant tiesia linija - tik 600 km). Didžiąją dalį šalies teritorijos užima Dinarų kalnai. Adrijos jūroje tarsi pripilta didesnių ir mažesnių salų - jų iš viso priskaičiuojama 1244. Didžiausios - Krko, Pago, Creso, Bračo, Korčulos. 47 salos yra gyvenamos.

Klimatas. Jūrinis-žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos. Pakrantės teritorijoje vasaros drėgnesnės, o žiemos būna švelnios. Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje - kalnų, o pakrantėse - jūrinis. Vasarą žemyne temperatūra būna 22-26 laipsniai šilumos ir 26-30 laipsniai šilumos prie Viduržemio jūros. Prie Viduržemio jūros, Kroatijos pakrantėje, būna didžiausias saulėtų valandų skaičius Europoje (2600).

Gyventojai. 4,5 mln. gyventojų: 89,6% kroatų, 4,5% serbų, likusi dalis - vengrai, slovėnai, bosniai, italai.

Kalba. Oficiali kalba - kroatų. Populiarios vokiečių, italų ir anglų kalbos.

Religija. 87,8% Romos katalikai, 4,4% ortodoksai, 2,6% kiti, 5,2% sudaro netikintys.

Valgiai. Kroatų virtuvei būdinga daugybė žalumynų. Labai populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai. Krabai ir žuvys, sužvejoti Adrijos jūroje, laikomi geriausiais pasaulyje. Page pagaminti sūriai iš avių pieno kokybe nenusileidžia aukščiausios rūšies prancūziškiems sūriams.

Viešbučių specifika. Kroatijos viešbučiai yra kategorizuojami žvaigždutėmis. Kroatijoje labai populiarūs kempingai, privatūs apartamentai. Ne visuose viešbučiuose yra lauko ar vidaus baseinai, o kambariuose ne visur rasite oro kondicionierius. Kroatijoje nėra didelių aukštos kategorijos viešbučių kompleksų, turinčių erdvias teritorijas. Nėra daug viešbučių, dirbančių "viskas įskaičiuota" sistema. Daugumoje Kroatijos viešbučių „langai į jūros pusę" reiškia ne vaizdą į jūrą, o kambarių kryptį (tokiu atveju poilsiautojai nebūtinai matys jūrą, ją gali užstoti kiti statiniai arba augalai).

Didelė dalis žemiausios kategorijos viešbučių yra senoki, kuklūs savo įranga ir interjeru, neįrengti šiuolaikiškai, tačiau tvarkingi.

Garsiausios Kroatijos lankytinos vietos:

• Zagrebas - Kroatijos sostinė
• Rijeka – uolų paplūdimiai ir miesto šurmulys
• Dubrovnikas – gražiausias miestas prie Adrijos
• Splitas - Dalmatijos provincijos širdis
• Krkos sala - didžiausia Kroatijoje Adrijos jūros sala
• Bračo sala - Salos viduryje yra aukščiausias taškas visame Adrijos pajūryje - tai Vidova Gora (779 m)
• Pago sala garsėja visoje Kroatijoje žinomu avių pieno sūriu. Sala taip pat yra populiari tarp medžiotojų, kuriems čia yra sudarytos specialios sąlygos
• Creso sala viduramžiais priklausė Venecijos Respublikai, kurios pėdsakai išlikę senovinių pastatų architektūroje
• Plitvicos ežerų nacionalinis parkas.

Būtina išbandyti.

Šventės ir festivaliai. Nuo 1950 metų Dubrovnike vyksta tarptautinis menų festivalis „Dubrovniko vasaros žaidynės". Nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 24 d. visos miesto pilys, dvarai, bokštai ir parkai tampa gyva scena, kurioje vaidinama visa Europos muzikos ir dramos klasika. Vaidinami Šekspyro, Moljero, Gėtės spektakliai, statomos viduramžių Graikijos tragedijos, taip pat vyksta tarptautinės knygų parodos, poezijos vakarai, dainuojamos serenados. Zagrebe birželį ir liepą vyksta tarptautinis naujojo teatro festivalis, liepą - tarptautinis folkloro festivalis, birželį ir liepą - Zagrebo vasaros festivalis, nuo rugpjūčio - tarptautinis lėlių teatro festivalis.

Medžioklė. Kroatija - medžiotojų rojus. Čia sudarytos visos sąlygos medžioti elnius, stirnas, šernus, lapes, kalnų ožius, muflonus, laukinius paukščius. Labai daug vandens pramogų.

Buriavimasir nardymas. Daug kas tvirtina, kad buriuotojams nėra puikesnės vietos kaip Adrijos jūra. Kroatijoje galima išsinuomoti plaukiojimui burlentes, jachtas, katerius. Ši jūra vilioja ir nardymo entuziastus - vandens skaidrumas joje net 56 metrai. Čia galima rasti apie 400 rūšių žuvų ir jūros moliuskų, daugybę puikių povandenių uolų, nuskendusių laivų liekanų.

Alpinizmas. Nors Kroatijos kalnuose nėra 2000 m. viršijančios viršukalnės, kalnai šioje šalyje nepaprastai gražūs, todėl tai mėgstama alpinistų ir laipiotojų uolomis vieta. Tarp jų labai populiarios Marijano pusiasalio uolos, nacionalinis parkas Paklenica, Samoboro kalnai ir kitos vietovės.