Izraelis

BENDRA INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Geografija. Izraelis išsidėstęs Vakarų Azijoje, Artimuosiuose Rytuose rytinėje pakrantėje. Šiaurėje ribojasi su Libanu (79 km), šiaurės rytuose - su Sirija (76 km), rytuose - su Jordanija (238 km), pietvakariuose - su Egiptu (255 km). Vakarinį šalies pakraštį skalauja Viduržemio jūra (180 km). Pietuose turi trumpą pakrantę su Akabos įlanka. Iki 1967 m. Izraelio teritorija buvo 20 770 km², kurios sudėtyje buvo 445 km² vidaus vandenų. Po 1967 m. karo Izraelis okupavo 7099 km² teritoriją: Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Golano aukštumas. Šiaurinė ir centrinė šalies dalis, kurioje gyvena dauguma gyventojų, skirstoma į 3 zonas: lyguma vakaruose (Tel Avivas, Haifa), Jordanijos įduba rytuose (Kinereto ežeras, Negyvoji jūra), kalnuotoji dalis šalies centre (Galilėjaus kalnai, Samarija, Jeruzalė). Aukščiausias taškas virš jūros lygio yra Chermono kalnas (2224 m), žemiausias taškas žemėje žemiau jūros lygio yra Negyvosios jūros rajone (420 m).

Plotas. 20770 kv. km.

Sostinė. Jeruzalė (vienašališkai paskelbta, nepripažinta tarptautiniu mastu; 732 000 tūkst. gyventojų, 2007 m.), Tel Avivas (laikomas sostine daugumos užsienio valstybių; 376 600 tūkst. gyventojų, 2005 m.).

Klimatas. Izraelis patenka į subtropinio, Viduržemio jūros tipo klimato juostą. Klimato sąlygos įvairiuose regionuose yra skirtingos: pakrantei būdinga drėgna vasara ir švelni žiema; kalnuotose vietose - sausa vasara ir šaltos žiemos; Jordanijos slėnyje - karšta sausa vasara, švelni žiema, Negevo dykumoje - sausos vasaros. Šalčiausias mėnuo - sausis (6-11°C), karščiausias - rugpjūtis (19-29°C). Karščiausiu Izraelio miestu laikomas Eilatas; vasarą čia temperatūra gali siekti iki 40 laipsnių karščio. Daugiau nei 70% kritulių iškrenta lapkričio - kovo mėnesiais. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje - apie 900 mm. Sausio - vasario mėnesiais kalnuose ir centrinėse aukštumose (taip pat ir Jeruzalėje) galimas sniegas. Vasarą dažnos audros.

Gyventojai. Šalis išsiskiria įvairių etninių, skirtingo tikėjimo, kultūrų ir socialinių grupių gyventojais.Izraelyje yra 7,2 mln. gyventojų (2007 m.). Gyventojų sudėtis pagal tautybę (2005 m. gegužės 10 d.): 81,5% žydai; 17% arabai, įskaitant palestiniečius, beduinus ir arabus krikščionis; 1,5% krikščionys (drūzai, čerkesai ir kt.). Šalyje taip pat gyvena rusai ir kitos tautinės mažumos. Tarp žydų 35% sudaro pirmos kartos imigrantai, apie 1,1 mln. - imigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos. Šalyje taip pat yra apie 200 000 užsienio darbininkų ir nelegalių gyventojų.

Kalba. Biblinė hebrajų kalba ir arabų kalba yra oficialios valstybinės Izraelio kalbos. Hebrajų, arabų ir anglų kalbų privalomai mokoma mokyklose. Be to, plačiai paplitusi jidiš (išeivių iš Europos kalba), prancūzų, vokiečių ir rusų kalbos (rusiškai laisvai kalba maždaug milijonas izraeliečių). Gatvių pavadinimai ir dauguma komercinių įstaigų užrašų yra hebrajų ir anglų kalbomis, o kartais - net arabų.

Religija. Pagal 2005 metų duomenis,žydai sudaro 76,2%, musulmonai (sunitai) - 16,2%, krikščionys - 2,1%, drūzai - 1,6%, jokiai religijai nepriskiriami 3,9% (daugiausia tai imigrantai iš buvusios Tarybų Sąjungos).

Šalies valdymas ir politika. Izraelis yra parlamentinė respublika. Pilnas šalies pavadinimas - Izraelio valstybė. Šalies vadovas - Prezidentas, kurį renka parlamentas. Nuo 2007 m. Prezidento pareigas eina Šimonas Peresas. Vykdomoji valdžia priklauso Prezidentui ir Premjero vadovaujamam Ministrų kabinetui, įstatymų leidžiamoji - Knesetui (parlamentui). Administraciniu atžvilgiu šalis suskirstyta į 6 apskritis: Šiaurinę, Haifos, Centrinę, Tel Avivo, Jeruzalės ir Pietinę.

Valgiai. Žydų virtuvės tradicijos yra labai gilios ir glaudžiai susijusios su senaisiais moralės principais. Žydų išminčiai sakydavo: „Kas valgydamas kartoja Toros (Šventojo Rašto) žodžius, tas prilygsta skanaujančiam nuo Viešpaties stalo“. Izraelio tautos žmonės visuomet kreipė ypatingą dėmesį į valgymo papročius, nes valgymas prilygsta Dievo tarnystei. Jie mano, kad doras žmogus gyvena ne tam, kad valgytų, bet valgo tam, kad gyventų pagal Dievo įstatymus. Vietinė virtuvė yra gausi ir įvairi. Vieni valgiai yra paveldėti iš protėvių, kiti - perimti iš kitų tautų, pritaikant savas tradicijas, treti - atvežti imigrantų.

Siūlome paragauti: „humus“ - geltonų žirnių, svogūnų, česnakų ir prieskonių tyrė; „tchina“ - virto kunžuto, svogūnų ir pomidorų tyrė. Šie patiekalai patiekiami su pita (tradicinis arabų paplotėlis). Iš daržovių patiekalų siūlome išmėginti: „falafel“ - tai rutuliukai, pagaminti iš žirnių arba pupelių; „burek“ - pyragėliai su sūrio, špinatų ar bulvių įdaru; „latkes“ - sklindžiai su spirgučiais ir keptais svogūnais. Populiariausias tradicinis žuvies patiekalas yra nepaprastai švelnaus ir minkšto skonio šventojo Petro žuvis. Iš mėsos valgių populiariausi šie: iš keturių skirtingų vištienos rūšių gaminamas „meorav ierušalmi“ kepsnys,taip pat saldžiarūgštė „žydiška mėsa “, troškinta vištiena su veršio liežuviu, įdaryti vištų kakleliai.

Būtinai reikėtų paragauti izraelietiškų skanėstų. Tai „bachlava“ ir „chomentaš“ - pyragėliai su aguonomis, „lekach“ - meduoliai su migdolais, „kielach“ paplotėliai, karamelinis pudingas „Malabi“.

Alkoholiniai gėrimai. Izraelietiškas vynas garsėja visame pasaulyje, tad rekomenduojame jo paragauti. Taip pat Izraelyje yra įvairių rūšių vyno, importuojamo iš kitų šalių. Šalyje yra daug įvairių rūšių vietinio bei importinio alaus. Alkoholinių gėrimų galima įsigyti parduotuvėse, taip pat jais siūloma pasimėgauti baruose, kavinėse. Parduotuvėse gėrimų kaina mažesnė nei baruose.