Kreta

 

   

Kretos istorija prasidėjo 6000 m. pr. Kr., tuomet, kai sala buvo apgyvendinta pirmą kartą. Geriausiai žinomas Kretos periodas –

bronzos amžius (2600–1100 pr. Kr.). Minų civilizacija – viena seniausių kultūrų. Kai Kretos gyventojai kolonizavo salyną Cyclades, tuo metu Kretoje buvo pastatyti Knoso, Festos ir Zakros rūmai.

 

Kreta buvo puolama iš visų pusių, – mikėnai, dorėnai, o vėliau dar ir romėnai. Po Romos imperijos žlugimo Kreta atiteko Bizantijos imperijai, tuomet buvo įvesta krikščionybė.

 

VIII–IX a. arabai įsiveržė ir užgrobė Kretą. Tik XIII a. Bizantija atgavo šią nuostabią salą ir galiausiai ją pardavė venecijiečiams, kurie valdė Kretą iki 1669 m. Vėliau ją užkariavo turkai. Turkų valdymas truko iki 1898 m., 1913 m. Kreta ofcialiai buvo paskelbta Graikijos dalimi.

 

Frankų vyskupas L. Petit yra labai taikliai apibūdinęs Kretos gyventojus: ,,Išties – tai pasigėrėjimą keliantys žmonės, kurie, nepaisydami įvairių, keturiasdešimt amžių trukusių, neramumų sugebėjo išsaugoti savo vietinę kalbą ir identitetą. Jų narsa susilieja su nevaržoma siela, o tai dažnai yra artima gyvam sąmojui, ryškiai vaizduotei ir vaizdingai kalbai, spontaniškumui ir paprastumui. Jie spinduliuoja nepaliaujamą laisvės troškimą.“

 

Kretos klimatą geriausiai charakterizuoja toks apibūdinimas: švelnios, lietingos žiemos ir karštos, sausos vasaros. Viduržemio jūros klimatas turi pastebimų skirtumų, kurie išryškėja tarp pakrantės zonos ir kalnuotų sričių, kaip ir tarp vakarinės ir rytinės Kretos dalies. Kretos kalnai formuoja Rytinį vakarų barjerą į dominuojančius šiaurinius vėjus, jie įvilioja į spąstus debesis, supančius Egėjo jūrą. Rezultatas yra toks, kad oras gali būti pilkas ir šlapias šiaurėje, bet saulėtas pietų pakrantėje, kur dažnai debesys nepasiekia jūros.

 

Rytinė Kretos dalis (Sitija, Lasičio sritis) yra sausesnė ir šiltesnė nei vakarinė dalis (Chanijos rajonas). Tai akivaizdžiai rodo augmenija – Chanijos sritis yra daug žalesnė. Tokie patys skirtumai pastebimi tarp šiaurinės ir pietinės Kretos pakrančių, pietų pakrantė yra sausesnė ir šiltesnė.

 

Poilsio sezonas labai ilgas – prasideda balandį ir tęsiasi iki spalio-lapkričio mėn. Balandis ir gegužė, kada žydi visa sala ir kartais iškrenta lietūs, – geriausias ekskursijų laikas. O liepos-rugpjūčio mėnesiais visiškai nelyja, temperatūra retai kada nukrenta žemiau 27īŃ, o jūros vandens temperatūra apie 22–23īŃ. Šaltokas vėjas suminkština vasaros karštį šiaurinėje pakrantėje, o pietinė pakrantės dalis nuo šio vėjo apsaugota kalnų virtine.

 

Rugsėjis-spalis – geriausias poilsio laikas. Šiuo laikotarpiu oras jau būna šiek tiek atvėsęs, karštis atslūgęs, bet jūros vanduo vis dar šiltas, o saulė, kaip ir visada, šviečia ryškiai.

 

Kretos pakrantė tęsiasi nuo vakarų į rytus 267 km ir yra padalinta į keturias provincijas: Heraklionas – centre, Lasitis – rytuose, Retimnas ir Chanija – vakaruose. Du oro uostai – vienas Heraklione, kitas Chanijoje – leidžia patogiai pasiekti bet kurį Kretos kurortą.