Graikija

BENDRA INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Geografija. Valstybė Europos pietryčiuose, visada buvo kryžkelė tarp Europos ir Mažosios Azijos, Europos ir Afrikos. Ji užima Balkanų pusiasalio pietinę dalį ir turi daugiau negu 2000 salų (19% visos teritorijos). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, su buvusia Jugoslavijos respublika Makedonija, Bulgarija, Turkija; vakaruose šalį skalauja Jonijos, rytuose - Egėjo, pietinius Kretos krantus - Libijos jūra. Bendras sausumos sienų ilgis - 1210 km. Pakrantės ilgis - 13 676 km. 70% šalies teritorijos užima kalnai (aukščiausias iš jų - Olimpo kalnas, 2917 m aukščio).

Sostinė. Atėnai, apie 5 mln. gyventojų (2008 m.). Plotas. 131 940 kv. km. Gyventojai. 11,216 mln. (2008 m.). Kretos saloje - 623 tūkst.(2005 m.), Santorino saloje - 13 tūkst., Rodo saloje - 117 tūkst., Chalkidikėje - 109 tūkst. (2006 m.). Valiuta. Euras.

Klimatas. Graikijos klimatas yra būdingas Viduržemio jūros pakrantei - nešaltos ir drėgnos žiemos, karštos ir sausos vasaros. Didžiausioje Graikijos saloje - Kretoje - šilti orai išsilaiko ilgiausiai. Pietinėse pakrantėse maudytis galima nuo balandžio vidurio iki lapkričio mėnesio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai patys šilčiausi, tada temperatūra beveik visoje šalyje pakyla iki 40 laipsnių karščio. Lietingasis sezonas daugelyje Graikijos rajonų prasideda maždaug lapkričio viduryje ir tęsiasi iki vasario mėnesio.

Kalba. Graikų. Dabartinė kalba (naujoji graikų kalba) gerokai skiriasi nuo tos, kuria kalbėjo antikos laikais. Šiandien graikai mokosi dviejų kalbų - senovinės rašytinės ir dabartinės šnekamosios. Kurortiniuose miestuose nesunkiai galima susikalbėti anglų, prancūzų, vokiečių ar italų kalbomis.

Religija. Graikija - vienintelė pasaulyje oficiali stačiatikių valstybė. Šventikų vaidmuo graikų gyvenime labai didelis, jie yra pripažinti bendruomenių vadovai. Maldos namuose statulos nestatomos, kabo tik šventųjų paveikslai - ikonos. Didžioji dauguma - graikai ortodoksai (98%), musulmonai - 1,3%, kiti - 0,7%.

Valgiai. Graikų virtuvė - tai visų pirma tradicijos, o paskui alyvuogės, fetos sūris, vynas, daug vaisių, jūros gėrybių ir mėsos. Kaip ir daugelyje pietų Europos šalių, pusryčiai Graikijoje kuklūs. Juos sudaro kava, arbata, sultys, duona, sviestas, džemas arba medus, pyragaičiai. Tačiau vakarienė būna gausi ir soti. Tipiškų nacionalinių valgių rasite graikų tavernose. Graikiškai virtuvei būdingas riebokas ir daug prieskonių turintis maistas. Daug nacionalinių patiekalų gaminama iš avienos ir veršienos. Kepimui beveik visada vartojamas vien tik alyvuogių aliejus. Populiariausi graikiškos virtuvės patiekalai -graikiškos salotos, tirštas jogurtas su česnakais ir agurkais (tzatziki), kepti, ryžiais ir mėsa įdaryti pomidorai (gemista), krevetės, omarai, kepti baklažanai (melitzanes), pudingas arba suflė iš makaronų (pasticijo), žuvų ikrų salotos (taramosalata), kepti aštuonkojai (chtapodja). Nepakartojami saldumynai - graikiški pyragėliai su migdolais, sirupu ir medumi. Graikijoje populiarūs ir į lietuviškus balandėlius panašūs patiekalai, tik mėsa sukama ne į kopūsto, bet į vynuogių lapus (dolmades). Graikai mėgsta ir įvairius šašlykus, keptus kalmarus, šaltą kavą (frappe). Moussakas - graikų nacionalinis valgis, gaminamas iš kepto ėriuko ir baklažanų. Pastarieji suraikomi ir pakepinami aliejuje; vėliau dedami sluoksniais į indą, kuriame sumaišomi su malta ėriuko mėsa, svogūnais, pomidorų padažu ir prieskoniais. Tada ant mėsos ir daržovių užpilamas bešamelio padažas su trintu sūriu ir viskas dedama į orkaitę ar krosnį. Kartais indo dugne pridedama supjaustytų bulvių.

Alkoholiniai gėrimai. Iš alkoholinių gėrimų populiarus jaunas vynas Retsina. Tai tradicinis Graikijos vynas, o jo darymo tradicijos siekia Homero laikus. Šis vynas neturi analogų pasaulyje, nes jo gamybai naudojami pušies sakai. Retsina daroma iš vietinių vynuogių veislių Savatiano ir Rhoditis. Taip pat mėgstama Ouzo - graikiška anyžinė degtinė, praskiesta vandeniu, nuo kurio gėrimas tampa baltos spalvos, ir rakija - labai stipri vynuogių degtinė. Graikijoje gaminamas konjakas Metaxa taip pat yra gerai žinomas už šalies ribų.

Viešbučių specifika. Iki šiol Graikijos viešbučiai turėjo nacionalinę klasifikavimo sistemą raidėmis: De Lux, A, B, C, D, E. Šiuo metu Graikijoje vyksta viešbučių perkategorizavimas - pereinama prie kategorizavimo žvaigždutėmis sistemos.

Graikijoje viešbučio kategorija priklauso nuo jo vietos, teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės, aptarnavimo lygio, nuo viešbučio kambarių dydžio ir jų įrangos. Tačiau kartais tos pačios kategorijos viešbučiai gali skirtis savo naujumu, modernumu, įranga, siūlomų paslaugų kokybe ir gausa.

Kurorto centruose esantys viešbučiai dažniausiai turi mažesnes teritorijas, mažesnius baseinus nei tos pačios kategorijos viešbučiai, esantys toliau nuo miesto centro. Kurortų centruose gausu parduotuvių, tavernų, kavinių, naktinių klubų ar kitų pramogų, kur linksmybės tęsiasi kiaurą parą, todėl tokiose vietose esančius viešbučius labiausiai rekomenduojame aktyvaus naktinio gyvenimo ieškantiems žmonėms.

Graikijoje gausu ir vasarnamių tipo viešbučių. Tai neaukšti nameliai, išsidėstę po viešbučio teritoriją. Kiekvienas namelio kambarys turi savo atskirą įėjimą.

Daugumos viešbučių personalas yra gana pasyvus klientams - nepajusite perdėto dėmesio ar lipšnumo. Yra gerbiamas klientų privatumas ir nesistengiama apriboti klientų įvairiomis taisyklėmis.

Garsiausios Graikijos lankytinos vietos:

• Drugelių slėnis
• Lindas - tai buvęs galingas senovinis pajūrio miestas
• Antikinis Kamiras - vakarinėje salos dalyje esantis Kamiro miestas buvo mažiausias iš trijų antikinių miestų formuojant Rodo valstybę
• Filerimas - kalva su vienuolynu;
• Simės sala- viena iš labiausiai civilizacijos nepaliestų vietų visoje Graikijoje
• Chalki sala - kelionė laivu i rojaus salelę.

Būtina išbandyti.

Graikijoje švenčių tikrai netrūksta. Šioje šalyje be tradicinių religinių, kultūrinių švenčių, gausu ir įvairiausių festivalių. Šventės dažnai susijusios su vyno darymu. Aišku, jos neapsieina be liaudiškų šokių, dainų, gausių vaišių. Per šventes tradiciškai valgoma aviena.

Vasarą vyksta Senovės graikų teatro festivalis. Jis prasideda nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo mėnesio. Šis festivalis pritraukia ypač daug žiūrovų, kurie gali mėgautis vaidinimais antikiniuose teatruose ir pasinerti į nesibaigiančias linksmybes.

Graikija garsėja alyvuogių aliejumi ir vaistažolėmis, todėl iš čia daugelis žmonių veža lauktuvių aliejaus ir įvairiausių prieskonių (nuo raudonėlio iki diktamus - vaisto nuo visų ligų).

Kiekvienas Graikijos regionas gamina savo vynus: baltuosius, raudonuosius ir rožinius.