Nesebaras

Nesebaras – vienas iš seniausių Europos miestų, kuris jau prieš 3000 metų buvo įkurtas uolėtoje Juodosios jūros pakrantėje. Šis jūrinis miestas nuo Burgaso miesto nutolęs 35 km, o nuo Bulgarijos sostinės – Sofijos – 429 km. Į šiaurę nuo Nesebaro yra įsikūręs didžiausias Bulgarijos Juodosios jūros pakrančių kurortas – Saulėtasis krantas, o į pietus – Ravda miestelis, kuriame, pastaraisiais metais įsisteigė daug šeimyninių viešbučių.

Nesebaras skiriamas į dvi dalis – Naujasis Neseberas, kuriame yra daugybė šiuolaikinės architektūros stiliumi pastatytų svečių namų bei viešbučių ir Senasis Nesebaras, kuris yra istorinis miesto centras išsidėstęs uolėtame pusiasalyje ir pasižymintis architektūrinių paminklų įvairove. Šis miestas yra išsaugojęs senovės graikų ir romėnų istorinį paveldą.

Miesto istorija prasidėjo nuo senovėje įsikūrusio žvejų kaimelio. 6 a. pr.m.e. atėję graikų kolonistai šį miestelį pavadino Mesambrija. Laikui bėgant Mesambrija tapo dideliu tvirtu miestu, kuris pasižymėjo augančia prekyba ir išvystyta kultūra. Čia buvo kaldinamos monetos iš bronzos ir sidabro. Pirmame amžiuje Mesambija buvo valdoma romėnų, o vėliau, iki 812 metų, buvo Bizantijos dalimi. 1453 metais šis miestas buvo užkariautas Osmanų imperijos.

Nesebaras – miestas turintis daugybę bažnyčių, turinčių didelę istorinę vertę. Mieste yra 42 bažnyčios. Žinoma, ne visos jų yra pilnai išlikusios, tačiau netgi jų griuvėsiai turistams kelia susižavėjimą. Veikianti yra tik viena bažnyčia. Visos kitos yra virtusios meno galerijomis. Didžiulį įspūdį žmonėms palieka ir senoviniai Nesebaro miesto namai bei senamiesčio pradžioje esantis vėjo malūnas. Mieste taip pat rasite skirtingų epochų vertingų istorinių paminklų – Viduramžių bei Romėnų laikų tvirtovės sienos likučius, senovines bizantiškas ir bulgariškas bažnyčias bei Nacionalinio atgimimo (XVIII-XIX a) laikų pastatus.

Savo svečiams Nesebaro miestas siūlo platų pramogų spektrą, didelį tavernų, gurmanišką maistą gaminančių restoranų pasirinkimą, daugybę naktinių klubų, diskotekų.

1956 metais miestas buvo paskelbtas miestu-muziejumi ir nuo 1983 metų buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.